Publicité

Faïza Mounir, VSI en alliance française en Tanzanie

Publié le 31 janvier 2020

Elle raconte en créole son expérience du Grand Océan Indien. Koman i lé La Rényon ? Affectée à l’Alliance Française d’Arusha, au pied du Kilimanjaro, Faïza occupe un des postes de volontaire de solidarité internationale à pourvoir dans la zone au départ de la Réunion. Un programme porté par l’antenne de France Volontaires, en partenariat avec la Région Réunion et le programme INTERREG V Océan Indien.


Quel a été votre parcours ?

Depui marmay, mon vré kiff sé bann lang vivant. Si navé in nafèr té i bot amwin, sété vréman sa : koz anglé, antouka, fé stil (parsk na ankor travay po fé hin), sa té mon rèv ! Mé à lépok, mwin la pa pran sa an kont. Donk kelk Marymar é Kabi Kushi plu tar, amwin dan in lavyon, destinasyon Montpellier. La lang dé sign té i fasine amwin, mi té wa « Faïza MOUNIR » dan in kabiné ortofonis… tu rêves en couleur copine ! Le destin té planifié in not manyèr po mwin.

Licence dann poche, mi rant la kaz. In faz tourné viré nivo profesyonèl, nivo sosyal osi. Epui ma rann amwin kont koman nou té konsidéré, ni plus ni mwin, kom in numéro. Dan létap-la, na in ta zétud-statistik té i sort :
konbyin moun la sot la mèr pou alé dan in pli gran/ pli vré lékol,
koman bann rézo sosial lavé explozé la Rényon, parsk justeman, bann zétudian lavé bezwin rès konetké èk zot fami,
konbyin té fini par ranpli le fardo « chômage »,
parkoman navé in lyin èk le nivo sosial out fami…
Mwin té retrouv amwin dann tout ! E krwa mwin, lé pa in santiman agréab, kan out konkluzyon sé kou lé ousa i atann aou. Ke mèm si ou la chap lé may pou in “tantine la cité”, la rout la fini konèt aou avan ou, ke sat ou krwa ou la désidé, anfèt té in paramèt fakultatif su out parkour… FANON i fé in lanaliz koma mi krwa…

Qu’avez-vous fait ?

Bref, oto-kritik, priz konsyans, épui in master pour arlans la machine. 2,3 oportunité plu tar, la porte internasyonal i rouv, avèk in supèr misyon VSI o Komor (Union des Comores), diféran kaskèt, projé a anvergur nasyonal. Le challenge té i amèn aou travay èk partnèr publik kom privé, an lokal, réjional, é mèm nivo internasyonal. Planan ! E nou ariv a la, 2019, nouvo misyon, nouvo baz linguistik, le Kiswahili !


En quoi consiste votre mission de VSI ?

L’Alliance Française (AF) Arusha, kom le rès le rézo, na in misyon valorizasyon la lang fransé. Premyé parti mon travay dan lékip, sé apui la promosyon su le nivo la pou komansé. Aprésa, l’AF sé osi in lespas kulturèl pou fé, donk, mi koordone le bann propozisyon projé èk bann zartis, bann zidé i ariv ninport kèl bor. Parfwa avan mèt banna dan la lumyèr, i fo osi in kou dmin pou profésyonaliz le disipline an kestyon, donk i tourn surtou an kolaborasyon, rankont, atelyé... I dépan, le nivo, le bezwin, lanbisyon… E pui isi, an Tanzanie na 3 AF, Arusha, Dar es Salaam ek Zanzibar, alor nou esèy mèt anou an koérans pou pouss le bann zartis le plu lwin posib.

Parlez-nous de votre pays d’accueil.

La Tanzanie lé imans ! Li abrite bann trézor la tèr : Kilimanjaro, la tèr zanimo, bann tradisyon byin gardé par plas, mé i fo viv dann vilaj pou konprann vréman. Sat mwin té pa familiarizé avek sé le fénomène « ethnie » ou « tribus ». Déjà i fo konprann la diversité l’Afrik, mé zot la mèt in challenge en plus, kan nou, nou na tandans gom sa !

Donk, kalkul amwin kom in Tanzanyèn é abord amwin an kiswahili, tout va bien ! Mé afèkt amwin in tribu, é koz in langaj tribal inprobab ek mwin ! Sadla mwin té atann pa ! Krkrkr. Je découvre donc que mes parents m’ont menti, et que je suis affiliée à la tribu Chaga… Nanpèch, i poz in vré kestyon su nout bann zasandan, é le bann mouvman migratwar otour. Zot koné La Réunion lé mansyoné dann muzé zesklav Zanzibar ?

Que vous apporte l’expérience de volontariat à l’international ?

Papa i sort o Komor, Momon i sort dan l’Ouest, nou la viv Sin-ni. Depi tann ti, nout bann paran la amont anou le sakrifis kit tout sat ou néna, pou gard lavnir. Zot la aprann gard plu lwin. Lexpérians an li-mèm, mi krwa mwin la rodé. Mé san konèt ke té sa chanj mon définisyon tout zafèr ! Kosa i ve dir « oui », « grave », « proximité », « planifié », « innovation », « énervé », « communauté » ? Tousala i resanm pa nout bann standar ! Kan ou débark, i pran aou tèlman lénergi pou konprann. Surtou anou sorti din system ousa nou wa ryink la norm, la sékurité, ma gin’y in gro perfuzyon pou relativizé.

"Mon âge ? Marmaill’heure, Solpak da kour lékol, 3 fran bagèt de pin !"

Mi viv an Afrik. Mwin noré mèm pa révé viv sa ! Dan in sinp mo « Afrik » na tèlman zafèr ! Alor mi aprann osi ek domoun, l’humilité. Na sat i viv zordi pour zordi, na sat i show off (fé lintérésan), na sat na 2,3 4 travay ! Sosyalman, sosiolojikman osi, mi trouv na bonpe lesplikasyon terla, su nout fonksyonman, nout zatant, nout bann zaspirasyon…

I aport amwin in not manyèr lir nout téritwar : le grand Océan Indien. Mi konpar pa linkonparab, mé avèk le rekul, nout « zone » sé in lespas kréatif, konpétitif, mé timid. Nou la pèr pran nout plas. Nou koné pa koman konstrui in modèl, alor sat i sort déor na la valèr. Pandan stan la, nou gard anou ant nou, olyèd war la valèr nou néna ansanm. Pou èt plu klèr, nivo ékonomik, sosyal, kulturèl, nout baz lé konsidérab, é nou na tout intéré kré in komunoté larj, ki dévlop sa.

Quels sont vos projets post-volontariat ?

Sat mi gin’y di dan limédia, sé kankor plus kavan mi sava an misyon VSI, mwin na la konviksyon ke nout téritwar OI na son plas dan le bann challenge i ariv. Alor mi rèss su le fèt ke nou dwa travay nout forma koopérasyon, nout konplémantarité. Koman nou défini le profil ékonomik nout bassin, kan plus ke ninport ki dot li lé multilatéral ? Koman nou tourn sa dan lavantaj nout tout ? Mon refléksyon lé la…


Quelle est l’image de la Réunion là où vous vivez ?

Inconnu au bataillon à Arusha. Sé Madagascar ou Maurice ki èd amwin situé anou. Na 1, 2 moun la parti rod su Google apré ! Zot i fini par konpar anou ek Zanzibar. Donk i atir pluto la kuriozité : « You speak french in your country ? So you don’t need a visa !” Lavantaj in profil kaméléon, sé kou travèrs apepré partou. Domoun lé pluto avnan, isi i kri aou « Dada » ou « Sista ».

Quel conseil pourriez-vous donner aux futurs volontaires ?

Kom di mon frèr : « Une fois dans ta grande vie ! »


Voir le profil de Faïza Mounir


Voir : LES OFFRES DE MISSION FRANCE VOLONTAIRE DANS L’OCEAN INDIEN

Basé sur l’île, France Volontaires propose toute l’année des missions indemnisées de 12 à 24 mois en Afrique Australe et dans l’Océan Indien. Plus de 40 Volontaires de Solidarité Internationale originaires de La Réunion sont en permanence en mission dans des pays de la zone, en appui à des structures locales œuvrant pour la coopération régionale. Sur quels postes, dans quels pays et comment postuler ? Cliquez ici pour en savoir plus : De la Réunion, France Volontaires recrute toute l’année pour l’océan Indien

D’autres infos et portraits de Volontaires réunionnais dans l’océan Indien / La page Facebook

Publicité